- vėdyluoti
- vėdylúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. judinti, plaikstyti, plazdenti: Ji tą skepetukę vėdylúoja ir vėdylúoja Prn. Vėjas šakas vėdyluoja Smn. Kur lietus nelyja, nė vėjas nepučia, kur manęs žalios nė nevėdyluoja LTR(Gž). | refl.: Pakabyk rūbus an tvoros – tegul vėdylúojas Užg. 2. intr. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 judėti, plazdėti, plevėsuoti, vėduotis: Kaspino galai tik vėdyluoja rš. Karūnos (vėliavos) šiandien tik vėdylúoja visam miestelyj Smn. Jau rūtelės žaliuoja, kasninkai vėdylúoja LMD(Zp). Pakaušyje dar tebevėdyluoja ilgos žilsvų plaukų sriuogos sp. Visur vėdylavo vėdyklės, ir skambus juokas kaip muzika veržėsi pro duris K.Bor. 3. tr. vėdinti, gaivinti (ppr. kuo mosuojant ar pučiant vėjui): Vėjas pūtė – vėdylãvo, saulė kaito – parudavo (d.) Jz. | refl.: Bešokdamas iškaito, paskiau atsisėdęs ant suolo ėmė vėdylúotis Nč. \ vėdyluoti; nuvėdyluoti; pavėdyluoti; parvėdyluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.